Gyvenimas TV ekrane..

Oj, kaip seniai čia buvau…

Tuo tarpu noriu pranešti, kad kaip tikrai didelis bloginimo megėjas neužmiršau blogosferos, o tiesiog dariau pertrauką, toliau ruošiausi šiam žingsniui. Nors šis mano tinklaraštis gyvavo visai neilgai, nesusilaukė didelio populiarumo, surinko tik 34 įrašus bei 65 komentarus, vis dėlto nusprendžiau tęsti bloginimą ties kino industrijos tematika. Nesvarbu, ar bus vienas skaitytojas, ar dešimt - darau tai daugiau savo malonumui. Žinoma, visuomet gera žinoti, jog tave kažkas skaito, tačiau kaip bus, taip - laikas parodys ar blogas vertas būti skaitomas.

Nemažas skaičius blogerių savo “bloginimo karjerą” pradėjo, tikriausiai, tokiuose nemokamose blogofermose kaip BLOGas.lt, WordPress.com, Blogspot.com ir t.t., o vėliau nusprendė tapti savarankiški, pasiimti mokamą talpinimo planą ir adresą, bei tikėtis, kad visa tai, už ką jie sumokėjo ir kiek vargo įkišo berašinėdami informaciją - atsipirks. Nors didelį laiko tarpą nieko nerašiau, jų pėdomis nusprendžiau pasekti ir aš. Įsikūriau kitur.

www.kinofanas.lt - nauja vieta mano tinklaraščiui, kurį pasistengsiu gaivinti.

Šiame bloge, kurio įdėja buvo rašyti apie TV serialus bei filmus, buvo, turbūt, daugiau pačio autoriaus išgyvenimų ir nuomonių, nei atitinkamai reikalingų ir svarbių naujienų, straipsnių susijusių su filmais, jų autoriais bei visa kino industrija. Pažadu, kad naujuose namuose viskas yra kitaip. Ten viskas švaru, nauja ir šviežia, ir galiu tikinti, kad šiūkšlėms ten vietos nebebus. Jums prisiekiu, kad viskas, apie ką ten skaitysite, bus susiję išskirtinai su filmais. Jeigu ryte atsikėlę norėsite sužinoti, kas naujo įvyko Holivude - surinkite mano blogo adresą ir mikliai galėsite permesti akimis visas karščiausias naujienas.

Dabar įkūrdinėju savo namus, apstatinėjų baldais (išvaizda, nuorodos) ir sodinu gėles (naujienos, straipsniai). Galite pastebėti, kad pirmieji straipsniai nors ir į temą, ir visiškai švieži (atsiradę ankščiau, nei tokiuose kino naujienų puslapiuose, kaip obuolys.lt ar kinas.info), jie vis dėlto yra parašyti “kaire ranka”. Skubėdamas brūkštelėjau kas vakarą po keletą straipsnių, kad prieš jūsų atėjimą būtų kažkoks archyvas. Nuo dabar, manau, laikas susiimti ir meniškai bei gražiai pateikinėti informaciją skaitytojams, jeigu žinoma tokių bus. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis naujas mano tinklaraštis ras bent mažą savo skaitytojų ratą, o aš visuomet žiūriu į ateitį, atnaujinimus ir tai, kas įdomu.

Iki pasimatymo mano naujame bloge - www.kinofanas.lt

Nu atsibodo jau man… Šiandien užsuku į LEVEL ir mąstau, ką dar (dabar jau sau) Šv. Kalėdų proga pasiimti. Atrandu gerų filmų, kad va kaip ir šiandien, malonu buvo pamatyti, jog tarp “Naujausi DVD” atsirado “Čarlis ir Šokolado Fabrikas” - šaunus filmas tiek jaunesniems žiūrovams, tiek vyresniems. Smagus scenarijus, puiki aktorių vaidyba (ypač nepriekaištingai vaidina visų mylimas Depp'as - gal jam paminklą laikas pastatyti?) ir perduodama pasakiška atmosfera. Ir jau galvoju “valio, tuoj įsigysim ir gavę bėgsim žiūrėti”, bet ne viskas taip paprasta.

Filmo “Čarlis ir Šokolado Fabrikas” DVD kaina yra beveik 26Lt - kaina, sakyčiau, vidutiniška, nei daug nei mažai, kadangi neblogų filmų galima įsigyti ir už 15Lt, o ganėtinai blogų yra ir po 50Lt kainuojančių. O esmė tame, kad pirkdamas tą “Čarlį” už 26Lt gauni filmą ir… ir viskas, nieko daugiau negauni. Tai DVD diskas, kuri įsistatai į savo grotuvą ir iš karto tik filmą ir težiūri (spėju, meniu net neanimuotas). Taip, tik spėju, kadangi DVD nepirkau. O kam jis man reikalingas? Ne tie laikai…

Kaip Pauliaus bloge sakė vienas komentavęs, “dabar geriausiai nueini į torrentų svetainę parsipūti filmą ir išsikepi, visa tai 1Lt kainuos” - ir kas čia netiesa… Lietuvoje kolkas piratavimas internete ne taip smarkiai prižiūrimas, kaip pvz., štatuose. Čia kone kiekvienas internautas žino, kas yra p2p tinklas, torrentai ir Linkomanija. Kai kurie iš blogerių netgi atvirai skatina piratavimą, siūlydami pakvietimus į tracker'ius ar šiaip bandydami paraginti gauti įvairiausius filmus piratiniu būdu - nesakysiu blogerių vardų, bet shame on you.

Ne, nepagalvokit, man tai mažai rūpi - piratauja, nepiratauja. Asmeniškai DVD perku ne todėl, kad esu nusistatęs prieš interneto piratus; kol savo kino studijos neturiu, lai jie gyvuoja… Perdaug nukrypau nuo pagrindinės temos, grįždamas prie jos užsiminsiu, kad DVD iš dalies perku ir tam, kad galėčiau peržiūrinėti krūvas “ekstrų”: įvairią papildomą medžiagą, režisieriaus ir aktorių komentarus, naujienas, treilerius, dokumentiką ir pan. Tačiau Lietuvoje betkur perkant filmo DVD, tikrai nedidelė tikimybė, kad visą tai gausi, kadangi platintojai pasistengia visą tai patraukti iš DVD, mol reikalingas tik filmas (o tokiu atveju aš galėčiau jį tiesiog arba išsinuomoti, arba pasinaudoti jau prieš tai minėtų nelegaliu būdu). Žinoma, ne šiaip sau nepalieka medžiagos - už ją papildomai jiems tenka mokėti, o kaip sakė Virbickas, platintojai minėjo, kad “ekstros” DVD diske jiems pardavimų nepadaugina (na, galbūt taip ir yra… matyt nėra tiek daug Lietuvoje tikrų kino megėjų, norinčių apie jų mėgstamo filmo kurimą sužinoti daugiau).

O ir iš principo neperku. Ir šiaip, nu nereikalingas man tas DVD diskas su filmu, jeigu aš pats sau tokį galiu išsikepti, įsidėti į standartinę DVD dėžutę, atsiprintuoti cover'į ir dar užsiklijuoti falšyvą kokybės ženklelį - prašau, kaip naujas. Be to “Čarlio” kurį vos šiandien nusipirkti norėjau, yra dar gausybė kitų filmų. Norėjau susirinkti visus šio sezono hitus, bet ne, to padaryti nepavyks, nes negaliu pirkti pliką DVD diską tik su filmu - “Kietas Riešutėlis 4.0″, “Wild Hogs” ir kt. O ką parduotuvės gali padaryti? Nieko, jos visos vienodai gauna tuos pačius DVD iš platintojų, o paprasti mirtingieji nenorintys namie laikyti tokio stuff'o yra priversti arba nepirkti filmo, arba bandyti užsisakinėti kažkur tai iš užsienio.

Ir pabaigai dar du “ACMEFILM” dalykai, kurie žiauriai užknisa - tai “slimpack” plonosios DVD dėžutės (jomajo, neturiu aš kur tokių dėti, nesižiūri jos man; ant plastmasės gabalėlių taupo!) ir didelės kainos, klijuojamos ant DVD dėžutės - kas čia per nesąmonė? Argi sunku įdėti DVD į maišelį ir ant jo užklijuoti? Jeigu taupot ant maišelių, tai siūlau ir ant lipdukų pataupyti, nes dabar va atėjusį “Eurotripą” taip atkrapščiau, kad jau net baisu į tą dėžutę žiūrėti…

Anyway, reikia kažką galvoti ties šiuo aspektu, nes jeigu ir toliau puse sezoninių hitų filmų DVD bus pliki, tikrai pereisiu prie pirkimo iš užsienio.

Su po truputį jau blėstančia “Kas yra BLOGas” manija, kartu buvo atsiradusi ir patarimų dalinimo blogeriams manija. Keletas man žinomų blogerių bandė arba tiesiogiai pareikšti savo nuomonę apie tai, kaip geriau nemirti bloginant arba demonstravo tai kartu pasipasakodami ir apie savo “karjeros” pradžią. Kažkaip dabar pamasčiau, kodėl gi ir man nepabandyti ko nors patarti? Nors savo skaitytojų turiu nedaug, vos keletas aplanko pagal Hey.lt skaitliuką ir teturiu 9 RSS readers'us, pats bloginti pradėjau ne taip jau ir senai ir patarimų dalinti nemokų, visgi tarsiu savo žodį kaip, mano manymu, reikia rašyti, kad tinklaraštis taptų bent kiek populiaresnis ir skaitomesnis.

1. Stipriai pabrėžta asmeninė nuomonė 2. Intriguojančios antraštės 3. Ne perilgas įrašo tekstas 4. Bloginimas su nuotaika 5. Ne vienkartinis įrašo redagavimas 6. Stiliaus keitimas

1. Taigi, pirmiausiai kas yra blogas? Blogas juk yra autoriaus asmeninės nuomonės išreiškimas, tad sėkmingų (t.y. skaitomų) įrašų paslaptis yra strongly pabrėžta asmeninė nuomonė. Visuomet, bet kokioje naujienoje kurią rašai, bet kokiame naujame įraše, nesvarbu kokia tema - reikia bent jau vienu sakiniu tekštelti savo nuomonę apie vieną ar kitką, kad visi skaitytojai žinotų ką būtent pats autorius apie tai galvoja. Nesvarbu, kad ir kokia nuomonė tai būtų - svarbiausia ją pareikšti ir nebijoti sulaukti kritikos, nepatenkintų šūksnių ar kažko panašaus - juk svarbu tai, jog esi skaitomas.

2. Kaip jau minėjau vieną iš pačių populiariausių Lietuvos blogosferos tinklaraštininkų, jis visuomet moka suintriguoti mane taip, jog negalėčiau atsitraukti nuo jo blogo ir skaityti kiekvieną single įrašą. Nėra esmės ar tai įrašas apie Džordžo Bušo slaptąją meilužę ar apie tai, kokiu troleibusu tu šiandien grįžai namo - bet kokiam post'ui reikia išmąstyti ir sudaryti tokią antraštę, kurią perskaitęs lankytojas nedvėjodamas gilintusi ir toliau, o gal dar ir užsiprenumeruoti RSS užsimanytų…

3. Jeigu tinklaraštis yra ne kažkas panašaus į “Mobiliosios knygos” projektą, tuomet kiekvienas įrašas turėtų būti pakankamai kompaktiškas, kad ir kiek naujienų tu ten nori sutalpinti. Rašant reikia galvoti ne tik apie save, kaip šiandien neturi ką veikti ir dėka savo asmeninio tinklaraščio išsipasakoti visiems savo skaitytojams; būtina pamąstyti ir apie tuos, kurie ta rašomą brūdą skaito - t.y. kad ir koks įdomus įrašas būtų, su labai intriguojančia antrašte, bet ne kiekvienas prisivers skaityti 1000 žodžių romaną. Stenkis mintis apkarpyti ir pateikti jas kuo suprantamesnioje ir trumpesnioje išvaizdoje, 300 žodžių įrašui perakis.

4. Jeigu šiandien nusprendėi įsijungti savo blogo administravimą ir padaryti keletą įrašų, visad įsidėmėk ar tu nori tai daryti. Jeigu prisėdai prie kompiuterio tik tam, kad tavo tinklaraštyje atsirastų įrašas dėl to, jog jo ten seniai nebuvo, o rašyti labai tyngi - retas atvejis, kad paskelbtas post'as bus ganėtinai įdomus ir susilauks didelio dėmesio. Visada stenkis rašyti su nuotaika, būk tam pasiruošęs ir jeigu rašyti tyngi, tiesiog pakaupk savo jėgas ir mintis sekančiam kartui - skaitytojai palauks.

5. Po savo pranešimo baigimo būtų didelis pliusas, jeigu nuosekliai perskaitytum viską, ką parašėi. Ištaisai gramatines ir stiliaus klaidas, pakoreguoji nesuprantamus išsireiškimus ir kai kur pridedi ar atemi reikalingus ir nereikalingus sakinius. Jeigu viskas atrodo pakankamai tvarkingai ir kompaktiškai išdėstyta, vadinasi gali spausti “Įdėti naują įrašą”. Tuomet keliaujam į savo blogo peržiūrą ir perskaitom įrašą dar kartą iš skaitytojų pusės - dažnai būna, jog tokiu būdu atrandi keistų ir netikėtų stiliaus klaidų, žmogaus protui nesuvokiamų sakinių, kurių rašydamas nepastebėjai, tad perskaitęs vėl keliauk į redagavimo langą ir sustatyk viską į savo vietas.

6. Ir galiausiai, nors daugelis įtakingų blogerių mini, kad šauniausia yra pasilikti prie savo stiliaus rašymo ir visuomet rašyti vienodai, mano kuklia nuomone, viskas yra kiek kitaip. Norint susilaukti daugiau skaitytojų, o ypač tų, kurie į tinklaraštį tavo atkeliauja per Gūglą, šaunu būtų karts nuo karto šiek tiek pakeisti rašymo stilių bei jeigu blogas yra tam tikros tematikos (pvz., kino naujienos), pridėti prie jo kažko naujo nors kartelį (pvz., parašyti apie politiką arba informacines technologijas). Taip visuomet turėsi papildomų raktažodžių savająme bloge, kurie ir padės susilaukti daugiau susidomėjusių internautų.

Tai va, kuklutė nuomonė arba bent jau būdas, kaip savo blogą vedu aš (nors ne visada visi punktai sutampa viename įraše). Nieko iš esmės tai nekeičia, greičiausiai daugelis jau ir vadovaujasi tokiomis taisyklėmis, bet visgi viliuosi, kad kažkam ką nors naudingo patariau. Ir nors teoriškai egzistuoja tokios smulkutės taisyklės (ar net greičiau paprasti patarimai), geriausiai šiuos punktus tiesiog turėti omeny, o savęs kaip blogerio niekad nesprausti į kažkokius tai rėmus…

Nuo pat vasaros lauktas filmas mūsų šalies kino teatruose pasirodė ne tokioje kondicijoje, kokioje tikėjausi - kaip jau šnekėta ankščiau, išradingieji “Acmefilm” kartu su “Sony Pictures” užsimanė teen komediją išversti į lietuvių kalbą. Tai, berots, vienas iš rimčiausių tokių projektų Lietuvos kino centrų istorijoje (bet ar protingiausias?). Kas skaito mano blogą nuo jo susikurimo dienos, tas pamena, jog labai skeptiškai žiūrėjau į šią idėją, bet užpraeitą savaitę aplankęs filmo seansą (taip, vieno sakinio recenziją tik dabar rašau) kiek pakeičiau savo nuomonę.

Savo kėdėje įsitaisiau visai pamiršęs, kad “Kietakiaušiai” bus rodomi ne originalia kalba ir po pirmojo žodžio šiek tiek nupurtė: “WTF?!” Nors “Acmefilm” gyrėsi idealiausiai parinkusi lietuvių aktorius įgarsinti juostos veikėjus, aš likau kiek kitokios nuomonės. Vienintelis balsas, kuris, mano nuomone, puikiausiai atitiko, tai buvo veikėjo Evano, kurį įgarsino… ne, nežinau kas. Esmė tame, kad lietuvių dubliažas skambėjo ganėtinai flegmatiškai. Prie žodžių kabintis neketinu, buvo keletą įtartinų vietų, tačiau praktiškai visa kita išversta neblogai ir siužetas nepakrypsta netinkama linkme, kaip kartais būna.

Nors ir gimtąją kalba, nors ir kai kuriuose vietuose trūko to “amerikietiškumo”, kur papraščiausiai neįmanoma išversti į lietuvių kalbą, filmas visgi padarė didžiulį įspūdį. Prisipažinsiu, kad “Superbad” originalia anglų kalba dar nežiūrėjau - nekantrauju kol pas mus DVD pasirodys (jis, bėje, jau ganėtinai seniai išėjęs). Mano manymu, tai viena iš geriausių tokio stiliaus komedijų, kurias tik man yra tekę matyti. Galbūt visas tas tikroviškumas, kuris ir lėmė filmo sėkmę slypi tame, kad siužeto autoriai scenarijų pradėjo rašyti jau būdami trylikos metų (vienas iš scenaristų, bėje, suvaidino tą raudonplaukį mentą, kuris filme man labiausiai įsimenančiu character'iu tapo).

Kaip sakė Simonas Bartkus, lietuviškas dubliažas prarijo dar krūvą kitų amerikietiškų juokelių, kurie matėse per lūpų judesius, bet nepaisant to, filmas pateikia gausybę naujų bajerių, kurių dar neteko matyti kituose teen comedy juostuose. Čia nėra to lėkšto humoro ir kiekvienas tariamas juokelias išspaudžia jei ne juoką, tai bent šypseną. Na, o juostos gale kūrėjai galutinai užvertė mus ir visai salėi besijuokiant tiesiog nebuvo kada atsikvėpti. Ir patys jauni aktoriai (Fogelį suvaidino septyniolikmetis Christophen Mitz-Plasse, kurio mama pagal JAV įstatymus turėjo būti šalia, kuomet buvo filmuojama sekso scena) parodė tikrą meistriškumą, eilinį kartą įrodydami, kad Holivudas gali pasigirti ne tik komercinėmis juostomis.

Ir nors žiūrint salėje filmą juosta nutrukusi buvo net tris kartus (tokio pokšto dar niekur matyti neteko), visgi tai nesugadino nuomonės apie “Superbad”. Atėjau tikėdamasis daug blogesnio dalyko, tačiau gavau daugiau nei pakankamai. Garsiai šaukiu Pauliui, kad vos tik atsiras galimybė - lai užsakinėja DVD, aš really looking forward to įsigyti jį (tikiuosi, ir su lietuvių dubliažu :)). 9/10

Po aktyvios “Kas yra BLOGas” akcijos, pradėtos Justinu ir pratestos Aurelijumi, kuri tikrai, manau, sėkmingai išsirutuliojo po įvairių įtakingų blogų kampelius, Lietuvos blogosferoje pakvipo kažkuo nauju… Ne, BLOGas.lt reklamos nemokamai nepatraukė ir emo-blogeriai savo skin'ų background'us į baltus nepasikeitė, bet gimė nauja blogoferma - eblog.lt. Pirmiausia pasakysiu, jog ištikimiems BLOGas.lt gerbėjams tai matyt yra less importat žinia nei, kad aukštu žemiau gyvenantis kaimynas nustojo viduriuoti; although, tiems kam atsibodo mokėti po 2Lt už tai, kad jų tinklaraštyje nebūtų rodoma reklama (asmeniškai pats nemoku, turbūt matosi :)), tai turėtų būti džiugi žinia.

Ir tikrai - vos tik eblog.lt suleido savo šaknis į tėvą internetą, tuojau pat pasklido žinios apie naujai išdygusį projektą su, galbūt, didele ateitimi. Nenuostabu, jog šviežutėlį kūrinį pirmasis pastebėjo perliukų apžvalgininkas vienastoks ir paskubėjo apie tai brūkštelti kasdieniniuose žiniose. Tikriausiai dėka to, į projektą tą pačią dieną suplūdo geras skaičius ištikimų blogerių, kuriems Lietuvos blogosferos padėtis nevienodai šviečia. Tikrai šaunu, kad populiariausias tarp lietuvių blogas nežinau.lt sąžiningai ir švariai apžvelgė jaunuolį eblog.lt, bei pateikė naujų įdėjų projekto vystumui kartu su paraginimu dirbti toliau, tuo tarpu kaip kiti tą pačią minutę pradėjo jį lyginti su žeme. Nors reikia pripažinti, ši nauja blogoferma demaskuota buvo ganėtinai anksti, kas projekto vadovams buvo netikėta. Džiugu, kad sutelkę visas savo jėgas ne per dienas, o per valandas jie viską sustatė į reikiamas vietas ir eblog.lt veidą pateikė reikiamu kampu.

Po pirmojo įrašo apie naują vietą tinklaraščiams, kiti blogeriai taipogi suskubo domėtis šia naujove, o keletas iš jų nepatingėjo ir parašyti apie tai savo bloguose (žinoma, gal jų ir daugiau buvo (pasireikškite komentaruose), tačiau atradau tik keletą). Įdomiai ir entuziastiškai, dėdamas daug vilčių, apie projektą parašė Paulius kartu pateikdamas daug labai reasonable BLOGas.lt ir eblog.lt palyginimų. Churchill savo ruožtu nusprendė prademonstruoti kažką originalesnio ir nedelsdamas apklausė vieną (o gal ir vienintelį, kas ten žino) iš projekto vadovų - Viktorą. Kaip sakė pats Viktoras, ankščiau blogų nerašęs, tačiau dabar esą tiesiog priverstas rašyti savo tinklaraštį - kaip gi vadovaujant tokiam projektui ir savo paties blogo neturėti…

Tiesa, sekdamas vienastoks bei Pauliaus pavyzdžiais, aš ir pats ilgai nedvėjojęs įsikūriau sau vietelę eblog.lt fermoje. Priimtas buvau šiltai ir rytoj žadu ten apsilankyti vėl su keliais šviežiais įrašais. Matau, kaip kasdien šis projektas vis tobulėja ir labai viliuosi, kad ponas Viktoras būtinai atkreips dėmesį į visas dėstomas jam pastabas. Kaip kai kurie seni BLOGas.lt vartotojai, taip ir aš sakau: matyt, ne už ilgo teks kraustytis į eblog.lt - eisime ten, kur žadami yra geresni laikai.

Kas mirė? Kas tynginiauja? Ne aš. Kelių dienų pertrauka, reikia naujų idėjų pasisemti, atsibosta tiek man, tiek skaitytojams žvalgytis po banalius ir įprastus blogo įrašus, reikia kažko originalaus. Tai paklausit ar išmąščiau? Na ne, bet vis dar prie apmąstymų sėdžių. :) Sugalvosiu ką nors, tikrai. O remdamasis Andriaus Kleivos ir ŽTKP nuomonėmis, galiu drąsiai teigti, jog blogas dar net ne prie mirties ribos - nereikia čia žinutėmis stūgauti.

Iš tiesų, truputėlį dirbau prie srities, kurios idėją seniai think'inau savo galvoje - seniai seniai, kai atradau internetą ir pradėjau skaityti kino naujienas užsienio portaluose, kiek vėliau atradęs ir lietuvišką tinklalapį, labai norėjau ir pats tapti reporteriu bei prisidėti prie kokio nors kino naujienų website'o. Savo paties kurti galimybių nebuvo, o kiek laiškų nerašyčiau - niekam reikalingas nebuvau, tad ir tobulėti straipsnių srityje nebuvo kaip. Na va, o šiuo metu, berots pasitaikė proga, kuria tikrai žadu pasinaudoti, jeigu tik viskas išsiraitalios į gerąją pusę. Ir labai tikiuosi, kad ne už ilgo laiko galėsiu pasigirti, jog esu kino naujienų žurnalistas. :) Nesiplėsiu ties šia mintimi, o jeigu reikalai kryps reikiama linkme, tikrai apie viską leisiu žinoti.

Vadovaujantis tuo, kad vidutiniškas blogeris turi rašyti arba tikrai gerus straipsnius, arba bent vieną straipsnį į dieną (sprendžiame pagal poną vienastoks, rašantį gerus straipsnius ir po 7-10 jų į dieną), lieku skolingas apytiksliai 4 įrašus, kad neatsilikčiau nuo tos normos. Grįžau iš darbo, peržvelgiau keletą įdomesnių serialų serijų ir dabar pasidaręs net du puodelius arbatos šoku rašyti viską, kas į galvą šauna.

Paskutinėmis dienomis ne tik rašyti nebespėju, bet ta pati problema iškilo ir su kolegų blogų skaitymų. Įprastai, vos tik atrandu laisvą minutę, tuojau pat šoku atsidarynėti kokio Karolio, Žilvino, Vaido ar Chuchill (deja, taip ir nesužinojau vardo, tačiau malonu matyti vis dažniau pasirodančias kino ir DVD parduotuvės LEVEL užuominas jo bloge) tinklaraštį ir žvalgytis ką įdomaus galima ten atrasti eilinį kartą. Bet kur čia atrasi tiek laiko skaitymui, kai nežinau.lt įrašai atsiranda greičiau, nei aš spėju WC aplankyti - išeinu perskaitęs, grįžtu - dar tris nauji įrašai (jofana!). O svarbiausia, negaliu jų neperskaityti, kiekvieno antraštę užmatau ir jau įdomu pasidaro, kniedi sužinoti kas slypi viduje… Na, ir su ta “rašo greičiau, nei skaitau” problema reikia kovoti kažkaip. Mano problema, laiko nėra. Reikia savo laptopui, sparčiai artėjančių kalėdų (prekybos centrų dėka) proga, padovanoti OmniConnect'ą.

Ka gi, sakiau, jog 4 įrašus skolingas, o rašyti berots yra apie ką, tad mintimis tuoj pat ir pasidalinsiu…

Kadangi vakar vakare buvo eirinti trys animacinių serialų epizodai, jų apžvalgą dabar ir pravesiu. Tą
patį žadu daryti ir sekančią savaitę, ir dar sekančią, ir dar sekančią,
ir dar sekančią… nu jūs supratote. Bėje, jeigu reikės - pajungsim ir
įprastų serialų apžvalgą.

The Simpsons (19 sezonas, 7 epizodas) - kaip visada, pradedu žiūrėti nuo simpson'ų, nes mano nuomone tai yra viena lengvesnių animacijų su lesssunkaus humoro, ir apskritai - humoro. Serijos pradžia buvo ganėtinai
nebloga, tačiau kuo tuoliau, viskas ėjo tik blogyn. Serijos juokeliai
tikrai nepasirodė juokingi, in fact, nepasijuokiau iš viso nei karto. Storyline'as tikrai ypatingai prastas; dar buvo malonu žiūrėti kol tema vyko apie
komiksų parduotuvę, tačiau kai vaizdas perėjo prie Mardžės ir Houmerio
istorijų, visa serija buvo sugadinta. 5/10

American Dad (3 sezonas, 6 epizodas) - šis mano
trijulės sąraše visuomet eina antras, tad ir šiandien nieko
nepasikeitė. Kodėl antras? Nes tai yra tarsi lengvas perėjimas nuo
“Simpsons” prie “Family Guy”, kadangi nasty juokelių nėra tiek daug kiek FG, tačiau jie tikrai viršija Simpsons'ų ribą. Bet… šiandien AD mane tikrai nuvylė. Nors ir atradau vietų kur teko nusišypsoti ir pati
istorija ganėtinai įdomi, vis dėlto serija gavosi idealiai kvaila.
Nepavadinčiau to pačiu blogiausiu epizodu iš viso “American Dad”,
tačiau drąsiai galiu sakyti, jog tai blogiausia serija iš šio sezono.
Tikiuosi, kad blogesnių jau nebus. Na, ir vis tik geriau nei “Simpsons”
- 7/10

Family Guy (6 sezonas, 3 epizodas) - kaip taisyklė,
gali visuomet žiūriu Piterio ir jo šeimos nuotykius. Tai tipiškas
amerikiečių humoras, suprantamas toli gražu ne kiekvienam lietuviui.
Vakarykščiame epizode aš ir visi kiti sužinojo, kad Piteris kilęs iš
Meksikos. Padirbėjęs truputį kaip emigrantas, jam buvo vėl sugrąžinta
JAV pilietybė. Na čia pretty much visa serija, atskirų istorijų
lyg ir nebuvo. Daugybė kvailų emigrantų tema sklando po šią seriją,
galbūt tai buvo įtakota to, jog Seth MacFarlane padarė pertraukėlę tam
laikui, kol vyksta scenaristų straikas - Seth'o pasitraukimas tikrai nėra gera
žinia, jis šio commercial'o širdis. Šį FG epizodą, taip
pat kaip ir “American Dad” pavadinčiau prasčiausiu šiame sezone. Galbūt
daugiau nebepasikartos, bet abejojų, kadangi sekantiems epizodams
Seth'as sugrįžti taipogi nespės. 6/10

Tai va, jeigu nematėte, galite žinoma peržiūrėti. Jeigu norite
žiūrėti tik tam, kad prasiskaidrintumėte sau dieną (ar vakarą) ir
smagiai pasijuoktumėte - believe me, neverta. Galbūt palaukime kito
pirmadienio ir daugiau naujų epizodų, tikiuosi, viskas išsitaisys
(aišku, į “Simpsons” jau beprasmiška dėti kokių nors vilčių).

Praeitą savaitę sužinojęs, kad draugo draugas važiuoja iš Olandijos į gimtinę Lietuvą, mikliai išsiprašiau sau gift'o - “TOBLERONE šokoladą, didelį arba daug!” sakiau. Grįžo. Gavau. :) TOBLERONE yra mano visų laikų mėgstamiausias saldumynas, o po to kai jis dingo iš Kauno parduotuvių, vis dažniau užsimanau jo dar labiau. Turėjote šitą šokoladą jei ne ragauti, tai bent jau matyti kur nors. Jeigu jau kokį šokoladą dideliu planu ir rodo per TV, tai dažniausiai jis būna ne koks “Snickers” ar “Mars”, o TOBLERONE.

Labai norėjau, kad atvežtų vieną iš tų didesnių puskilograminių šokoladukų, patinka man jų gabaritai. :) Bet atveže dėžutę 100-graminių, visų skonių. Nenusivyliau. Penki šokoladukai, trijų rūšių - “Swiss Milk Chocolate with Honey and Almond Nougat”, “Swiss Dark Chocolate with Honey and Almond Nougat”, “Swiss White Chocolate with Honey and Almond Nougat”. Apsidžiaugiau, nes šis šveicariškas šokoladas su medumi ir migdolais totaliai made my day. Kas valgė, tikrai žino apie ką aš, o kas iš jūsų nesupranta dėl kokios priežasties esu toks davolnas, papasakosiu apie TOBLERONE plačiau.

Šveicarijoje, 1867 metais Jean Tobler atidarė savo pirmąją parduotuvę. Po sėkmingo parduotuvės suklestėjimo, 1899 metais jis kartu su savo sūnumis įkūria savo pačių šokolado fabriką. Vos įžengęs į XX amžių, Theodor Tobler (Jean'o sūnus) kartu su gamybos vadovu išranda unikalų šokoladuką TOBLERONE, kuris su savo specialiu receptu ir forma tapo vienu populiariausių. Bėje, pavadinimas jo susideda iš dviejų žodžių - pavardės Tobler ir įtalų žodžio “Torrone”, kuris reiškia medaus-migdolų nugą. Taip ir toliau vystydamasis, keisdamas savo logotipus ir leidžiantis naujų skolių šokoladus TOBLERONE sėkmingai atėjo iki mūsų laikų ir šiuo metu yra puikiai žinomas, jei ne pas mus, tai kituose šalyse tikrai.

Manau, vienas iš pagrindinių Tobler šokolado išpopuliarėjimo faktorių buvo tai, kad jis stengėsi išrasti kažką originalaus. Ir iki šiolei, TOBLERONE išlieka vienu originaliausių šokoladų pasaulyje, būtent dėl savo ypatingo recepto su medumi ir nedideliais karamelės gabaliukais, bei žinoma išskirtinės trikampės išvaizdos. Tiesa, trikampės formos įkvepėjas yra žymus Šveicarijos kalnas “Matterhorn”, kuriuo paveikslėliu galima pasigrožėti ir ant šokolado pakelio (ten, bėje, ir dar kaikas pavaizduota - matai?).

Trumputė istorija, o šiuo metu TOBLERONE galite rasti (jei ne Lietuvoje, tai užsieny) pakuotėse nuo mažiausių mini TOBLERONE po 12,5 gramų iki didžiasių TOBLERONE po 4,5 kilogramo. Svajoju, kad šis šokoladas ir vėl paplistų pas mus, tuomet paskubėčiau pirkti tos dėžutės po 4,5 kilo. Ankščiau gi buvo jo, ir daug, statoiluose ypač, kodėl dingo?

Radęs kelis naujus įrašus skaičiau Simono Bartkaus blogą, kur aptikau nuorodą į BNS Spaudos Centro paskelbtą straipsnį. Straipsnis teigia:

Berots savo konkurentus paskųsti užsimanė DVDOnline.lt, pateikdama konkrečius duomenis apie parduodamų level'yje  DVD diskų kainas ir jų palyginimus. Mane suglumino vienas dalykas - ar “skundikė” įteikė pilną informaciją, ar tik tą dalį, kuri yra susijusi su žodžio “kitur” paminėjimu?

Nebandysiu ginti ar stoti į vieną ar kitą pusę, svarstau objektyviai - ar DVDOnline paminėjo tą faktą, jog jų parduodami DVD filmai yra kartu ir nuomojami. Kaip žinia, ši interneto parduotuvė savo verslą pradėjo kaip DVD nuomos punktas internete, kiek vėliau jie užsimanė tuos pačius nuomojamus DVD pardavinėti. T.y. jeigu pirksite iš ten filmų DVD diskus, galite žinoti, jog jie yra ne vieną kartą prasukti kažkieno kito DVD grotuve. Maža to, jie gali būti subraižyti, pagadinti ar net apskritai neveikti (pastarojo varianto atveju rašysite pareiškimą, kad jūsų DVD neveikia, o tada jums ARBA duos kitą DVD, ARBA sumažins kainą tam diskui, kuris neveikia - juokinga).

Pasakysite, jog čia kalbu apie diskus, kurie parduodami per skiltį “Išparduodami”? Nieko panašaus. Parduotuvės standartinėse pirkimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog “Išparduodami” DVD yra naudoti nemažiau kaip 5 kartus, vadinasi, po penkių išnuomojimų jie tampa išparduodami, o kas būna iki penkių kartų? Taip išeina, jeigu DVD išnuomotas dar tik 4 kartus jis skaitomas nauju? Nekalbant jau apie tai, kad klientai, kurie jį nuomavosi, galėjo brūžinti jį savo grutove 10 kartų per dieną.

Vartotojas marickas iš Kinas.info apie DVDOnline: “DVDonline labai baisios išvaizdos, plius parduoda naudotus dvd.
Paskaitinėjau jų taisykles, tai net pakraupau, kiek visko įsipareigoju
jei pirksiu pas juos. Ir sutinku su milijonų sąlygų (ale jei dvd gavau
sudrožtą tai, jie neatsako)…”

Nors LEVEL, man atrodo, pripažino savo netiesą, kadangi pastebėjau žodį “kitur” pakeista į “Ankstesnė kaina”, man vis dėlto yra įdomu, kokia situacija yra iš tiesų. Žinoma, galbūt aš kažko nesuprantu, tad kas nors galėtų man išaiškinti pilnai šią padėtį. O tiesą sakant, iš mano pusės žiūrint atrodo, kad visas tas reikalas iškeltas tik prikelti jau kiek primirusį DVDOnline ir visiems priminti, jog toks egzistuoja…

BNS straipsnis ČIA.

Tikriausiai pamenate seną gerą prancūziško filmuko sequel'ą “Asterix”. Ne? Bet šio filmuko ekzanizacijas tikrai esate matę - “Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį” ir “Asteriksas ir Obeliksas 2: Misija Kleopatra”. Prisimenėte? Tai va, šios puikios nuotykių komedijos visai šeimai sulaukė ir trečios dalies, pavadinimu “Asteriksas ir Obeliksas Olimpinėse Žaidynėse”. Filmas jau yra post-production stadijoje, kas reiškia, jog filmavimai yra baigti, dabar vyksta tik juostos apdorojimas ir įvairūs formalumai, o oficiali pasirodymo didžiuosiuose ekranuose data yra 2008-ųjų metų sausio 30 diena.

Gaila, bet neteko būti nei vienoje pirmųjų dalių premjeroje, tačiau definetely žadu pasirodyti kine per trečiąją dalį. Aš visuomet mėgau prancūzų kiną, jie moka daryti puikias komedijas (su tokiais nuostabiais aktoriais kaip Louis de Funes, Gerard Depardieu, Pierre Richard), o ir jų senesnių laikų veiksmo filmai su Belmondo, Reno, taip pat neatsilieka. Džiugina, kad juostoje “Asterix at the Olympic Games” Obelikso vaidmenyje vėl galima bus pamatyti žymujį Depardieu, tačiau Christian Clavier'as (anksčiau vaidinęs Asteriksą) buvo pakeistas Clovis Cornillac'u. Prie aktorių grupės taipogi prisijungė prancūzų kino megėjams gerai pažystamas bei po pertraukos pasirodęs Alain Delon'as, suvaidinęs patį Cezarį.

Panašu, jog trečia dalis žada būti tokia pat smagi kaip ir pirmosios dvi, bet nors oficialus juostos pasirodymas paskelbtas sausio 30-ai dienai, tądien rodoma ji bus tik gimtojoje Prancūzijoje ir Belgijoje, o Lietuvos kino teatrus filmas turėtų pasiekti vasario 1-ąją. Bėje, tiksliai šios informacijos neatkasiau, bet man atrodo ši dalis yra prancūziško komikso apie Asteriksą ekranizacija. Kodėl taip manau? Na, galbūt dėl to, jog ta knyga taip ir vadinasi “Asterix aux Jeux Olympiques”, taigi spėju ir filmo siužetas bus anologiškas. Komiksas pirmą kartą publikuotas 1968-aisias metais, dabar tokį gauti yra neperlengviausia, todėl nesu skaitęs.

Na ir pabaigai, viena iš svarbesnių naujienų. Berots, “ACMEFILM” ir “Sony Pictures” tradicija yra tesiama - juosta “Asteriksas ir Obeliksas Olimpinėse Žaidynėse” mūsų kino teatruose bus rodoma lietuvių kalba. Galbūt eilinį kartą kažkam tai yra džiugi žinia, asmeniškai man tai yra dar vienas tragedijos varpų skambesys. Labai įdomu sužinoti, kas dubliuos šį filmą, nors paskutinis (ir pirmasis, bėje) “profesionalus” filmo dubliavimas nebuvo totalus mėšlas, kaip pradžioje įsivaizdavau, bet visgi originalia kalba jis būtų skambėjęs geriau (”Superbad”). Tuo tarpu, aš po truputį ruošiuosi filmo premjerai - užvakar įsigyjau visas “Asterix” filmuko serijas - 8 DVD diskų kolekcinė pakuotė iš Pauliaus. O jūs ruošiatės? :)

P.S. Įrašas dar vakar turėjo išlysti iš juodraščio, bet savęs parsigabenimas namo iki 23:59 buvo nesėkmingas.